- padžiūvėlis
- padžiū́vėlis, -ė smob. (1) 1. kas liesas, padžiūvęs: Padžiūvėlių akys labiau įkritusios P.Aviž. Aš stebėjausi, kaip toks padžiūvėlis galėjo įveikti žaliūką rš. ^ Kol riebus sudžius, padžiūvėlis seniai išdvės Blv. 2. kas apdžiūvęs: Ar nori padžiūvėlio [blyno]? Sdk. ║ sausas, nudžiūvęs medis: Šiąžiem miške duos dykai padžiūvėlius rinkt Dgl. Neša padžiūvėlius iš miško Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.